MENININKŲ PLENERAS

UŽVENTIS MENE

2024 liepos 7 - 13 d.

Darbai

2023


XIV meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybinės stovykla ir akvarelės pleneras ,,Užventis MENE’23” šiemet Užvenčio dvaro malūne vyko liepos 10 – 14 dienomis. Renginio pradžioje žiūrovus pasitiko atverta jungtinė dalyvių kūrinių paroda ,,Anī tor kon pasakītė“, į kurią buvo iš anksto atrinki darbai, menininkų sukurti iki stovyklos: kalviškos žvakidės, lempos, vėtrungės, kryžiai, dekoratyvinės skulptūros ir puošybiniai elementai, akvarelės ir tapybos kūriniai, keramikos dekoratyvios skulptūros. O šventės baigtuvių proga ši paroda buvo atnaujinta stovyklos metu sukurtais kūriniais.

Šiemetės stovyklos tema, vienijanti visus kūrėjus tapo susieta su Užvenčio dvare gyvenusios rašytojos humanistės Šatrijos Raganos kūryboje plėtota rožių, kaip tarpininko tarp šio ir Anapusinio pasaulio metafora, be to šias bajoriškas gėles rašytoja su meile puoselėjo ir savo gėlių darželyje. Meno stovykloje kūrę kalviai iš savo atskirai sukurtų visiškai skirtingų ,,rožių“ pavidalų (nuo realistiškesnių skulptūrinių iki dekoratyvių – ornamentinių ar ženklinių, o taip pat technogeninių objektų elementų) sukomponavo ir ant medinės kolonos įtaisė grupinę kalvišką nedažytos geležies skulptūrą ,,Rožės“.

Kalviškąją rožę, pagal Virgilijaus Mikuckio pasiūlytą kompozicinę mintį sukūrė kalviai A. Degė, R. Grekavičius, R. Gudaitis, A. Janulis, A. Jukumas, S. Kronis, V. Mikuckis, Č. Pečetauskas, E. Pokvytis, E. Rimkūnas, J. Sidorčiukas, V. Slavinskas, S. Špukas, D. Vilius, ir kalviai iš Latvijos E. ir G. Vronskiai. Parodoje buvo eksponuojami ir kalviškosios kryždirbystės tradiciją puoselėjančių tautodailininkų R. Grekavičiaus, S. Kronio, V. Mikuckio, Č. Pečetausko, S. Špuko, D. Viliaus nukalti geležiniai kryžiai.

Akvarelininkai rožių idėją įkūnijo įvairaus pobūdžio realistiškesniais ar simboliškesniais, ar asociatyviais motyvais. Plenero idėjai išreikšti buvo pasitelkti ir atitinkami specifinių spalvų plotai, dažai, telkiniai, nuotėkiai ar potepiai. Dauguma dailininkų tapė labai spontaniškai arba įtemptai sekdami kaprizingas dažų liejimosi, sklidimo, džiuvimo išdaigas ir sluoksnių perdangų netikėtumus. Jų kūriniuose greta abstrakčių ar asociatyvių, kartais suornamentintų ar sugeometrintų estetizuotų vaizdinių ar potepių yra atpažįstami ir technikos, architektūros, rožių, augalijos, vandens, peizažų ar mitinių gyvūnų motyvai (J. Ābele, V. Barakauskas, J. Budrienė, V. Bulavienė, A. Gražys, G. Kaltanienė, V. Medelinskienė, L. Narušienė, B. Prapuolenis, J. Sidabrienė, V. Sutkus, J. Šaltė, S. Pleikis (Ukraina) O. Vronska (Latvija)).

Stovyklos pabaigtuvių metu gausiai susirinkusiems svečiams kalviai demonstravo kalvystės amatą. Tačiau svarbiausia buvo pristatyti visuomenei ir pašventinti kalvių sukurtą ir ant medinės kolonos pritvirtintą grupinę skulptūrą ,,Rožės“, kuri iškilo greta pernai sukurtosios kolonos, pašvęstos Ukrainos gynybiniam karui. Kalviškos skulptūros ant medinių kolonų simbolizuoja vartus į dvaro sodybą, kurioje XIX a. pab. gyveno rašytoja Šatrijos Ragana“.

Renginio pabaigoje visų dėmesį sukaustė dešimt dienų kurtų šamoto keramikos skulptūrinių žibintų – Irenos ir Viliaus Šliuželių ,,Tik neapleisk gėlių darželio” bei Ilzės Emsės-Grinbergos (Ilze Emse-Grīnberga) ,,Pirštinė” – degimas ypatingai karštu būdu lauko sąlygomis įrengiamose kaolino vatos krosnelėse ir jų įkaitusių staigus atvėrimas žiūrovams.

2022


Šiais metais UŽVENTIS MENE XIII. 2022 metu minime su Šatrijos Ragana susijusias jubiliejines sukaktis – jos gimimo ir kūrybinį jubiliejų, todėl menininkų kūriniuose turėjo vyrauti rožių tematika. Šių dienų vaizdavime Šatrijos Ragana yra neatsiejama nuo baltų rožių. „Jos apysakoje Sename dvare rožės yra įvaizdžiai, kurių šaknys įleistos į pasaulėvaizdžio gelmę. Kultūros emblematikoje rožė yra susijusi su tobulumu, pilnatve. Rožė asocijuota su širdimi, meile. Rožė ne vienu atveju yra pasaulio medis, iškeliantis ir paslepiantis didžiausią žmogaus pasaulio slėpinį – sielą. Slaptumas, paslaptis yra būtinosios Šatrijos Raganos pasaulėjautos žymės. Mamatės ėjimas nuo vienų rožių prie kitų, jas tarsi kalbinant ir kartu kalbantis su dukrele, yra tarsi supažindinimas su slaptuoju pasauliu, su rožių kalba, tarsi išvedančia anapus...“ (Viktorija Daujotytė)

Deja, visus sukrėtęs karas lėmė tai, kad kolona, ant kurios turėjo būti simbolinės rožės, liko tuščia. Kalvių mintys su Ukrainos žmonėmis, todėl jie kūrė saulėgrąžas, kurių puokštė, perjuosta raštuota juosta, primenančia ukrainiečių tautinę siuvinėjimo ,,vyšyvankos“ ornamentiką, iškilo ant kitos kolonos. Šios dvi kolonos pastatytos parko istorinių liepų alėjų sankirtoje, galimai ir kaip simboliniai vartai į parko širdį.

Kalvystė Užventyje nenutolsta nuo savo prioriteto – kryždirbystės. Praeitais metais vienas bendruomenės narys išsakė mintį, kad būtų prasminga pastatyti kryžių Dangvietų kaime, kuriame gyveno Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis, kur jis kaimyno Leono kalvėje susipažino su kalviška meistryste. Ši mintis UŽVENTIS MENE metu materializavosi su papildoma - Taikos pasaulyje intencija. Kalviai: Arūnas Degė, Ramūnas Gudaitis, Andrius Janulis, Albinas Jukumas, Juozas Kavaliauskas, Saulius Kronis, Egidijus Latėnas, Virgilijus Mikuckis, Tomas Pacaitis, Česlovas Pečetauskas, Eitaras Pokvytis, Evaldas Rimkūnas, Vytautas Slavinskas, Stanislovas Špukas, Darius Vilius, Edgars Vronskis ir Glebs Vronskis (Latvija). Skulptoriai (medžio drožėjai): Aurimas Šimkus, Antanas Viskantas.

Kadangi šiais metais taip pat minime ir Užvenčiui ypač brangaus literatūrinio kūrinio – Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ – pirmojo leidimo 100 metų sukaktį, šia tema improvizavo didelio formato šamoto skulptūrų kūrėjai. Jie sukūrė daugiaprasmes skulptūras, kurių nereikėtų priimti tiesmukai, bet pamąstyti ir paieškoti gilesnių kūrėjų užmanymų – skulptūra „Sargs“ (Ilze Emse-Grīnberga, Latvija), skulptūra „Mamatės turtai“ (Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Lietuva). UŽVENTIS MENE uždarymo renginyje vyko specialiai Užvenčiui sukurtas ugnies skulptūrų performansas „Sename dvare“, skirtas Šatrijos Raganos apysakos šimtmečiui („Šeiko“ šokio teatras).

Ir akvarelė – kaip visada harmoningai įsiliejanti, užpildanti visas tuštumas, įnešanti spalvų ir jautriai reaguojanti į bendras nuotaikas. Kaip galima buvo pastebėti, ne viename darbe žydi saulėgrąžos... Akvarelininkai: Jolanta Ābele (Latvija), Voldemaras Barakauskas, Audrius Gražys, Gitana Kaltanienė, Eugenijus Nalevaika, Loreta Narušienė, Bangutis Prapuolenis, Svetlana Pleikis (Ukraina), Baiba Priedite, (Latvija) Jurga Sidabrienė, Justė Šaltė, Oksana Vronska (Latvija).

Dailėtyrininkas, etnologas: Vytautas Tumėnas.

2021


2021-aisiai, „Užventis’MENE XII” metu kalvystės stovyklos rengėjai siekė atkreipti visuomenės dėmesį į primiršto Užvenčio dvaro gyvenamojo pastato istoriją ir likimą. Šiame mediniame dvaro pastate, kurį buvo išsinuomavę jos tėvai, 1887–1898 m. gyveno rašytoja Šatrijos Ragana (1877-1930), o vėliau jį nusipirkęs 1912–1942 m. čia pažangiai ūkininkavo Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius (1870–1942).

Lietuvos kalviai (Arūnas Degė, Ričardas Grekavičius, Ramūnas Gudaitis, Andrius Janulis, Albinas Jukumas, Juozas Kavaliauskas, Saulius Kronis, Virgilijus Mikuckis, Tomas Pacaitis, Česlovas Pečetauskas, Eitaras Pokvytis, Evaldas Rimkūnas, Egidijus Sinkevičius, Vytautas Slavinskas, Antanas Sodaitis, Stanislovas Špukas, Darius Vilius) kūrybinių dirbtuvių metu drauge įgyvendino V. Mikuckio sumanymą – meninės kalvystės kalba priminti apie Užvenčio medinio dvaro prieigose tarpukariu stovėjusią dekoratyvią koloną su augalu vazone. Kalviai sukūrė metalinį vazoną su įvairiomis vaistažolėmis – „Kompoziciją su kalviškom vaistažolėm prie Užvenčio dvaro”, kurį pritvirtino ant medinės kolonos, kurią išdrožė tautodailininkas A. Šimkus.

Kalvių kūrinyje viename vazone apjungiamos skirtingų autorių sukurtos įvairių rūšių, formų ir dydžių kalviškai atliktos vaistažolės: liepžiedis, pakalnutė, gaurometis, ginkmedis, rugegėlė, ramunė ir kt. Pasak, plenere dalyvavusio ir dailėtyrininko, etnologo Vytauto Tumėno (Vilnius, Lietuvos istorijos institutas) šis vaistažolių vazono vaizdinys sietinas su žolynų ir dvaro gėlių vazono motyvu, būdingu ir liaudies kraitinių skrynių bei kitų baldų puošimo tapybai. Be to, dekoratyviomis kalviškomis gėlelėmis seniau būdavo retkarčiais praturtinami ir kryžiai ant bažnyčių stogų. Drauge šis vaistažolių temos kūrinys, kaip ir pernai, simboliškai liudija opius visuomenės sveikatos ir išgyvenimo iššūkius virusų pandemijos ir karantinų salygomis.

Kūrybinės stovyklos Užventis’MENE XII metu taip pat buvo sukurtos dvi 2 metrų aukščio šamoto skulptūros “Kupolė” (Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis) ir “Maitake” (Ilze Emse-Grīnberga). Pagal atitinkamą technologiją išdegti objektai - atsparūs drėgmei ir šalčiui - bus pastoviai eksponuojami dvaro parke. Plenero dalyvių kalvių sukurtos tradicinės geležinių kryžių viršūnės-saulutės ir akvarelės meistrų (Jolanta Ābele, Voldemaras Barakauskas, Gitana Kaltanienė, Valerija Medelinskienė, Loreta Narušienė, Bangutis Prapuolenis, Jurga Sidabrienė, Genutė Sutkienė, Virginijus Sutkus) nulietos akvarelės visuomenei buvo pristatytos kūrybinio plenero uždarymo metu. Metalinės saulutės papildys šiuolaikinės tautodailės kūrinių kolekciją Užvenčio kraštotyros muziejuje.

2020


2020 metų liepos 13-18 dienomis Užventyje vyko XI -asis Užventis’ART, kurio metu žymūs Lietuvos kalviai, reaguodami į precedentų šių dienų istorijoje neturinčią pasaulinę koronaviruso pandemiją, sukūrė bendrą kalvišką kompoziciją – 5 metrų aukščio ,,Vaistinės šventagaršvės“ žiedyną. Tai kalvystės paminklas, skirtas šalies medikams, pasiaukojančiai kovojantiems su pandeminiu virusu. Vaistinė šventagaršvė - lotyniškai ,,angelica archangelica“- viduramžių Europoje buvo naudojamas kaip vaistas nuo maro. Iš geležies nukalto augalo žiedo detalėse gausu simetriškų kryžiukų, keliančių asociacijas su medikų kryžiaus simboliu. ,,Vaistinės šventagaršvės“ idėjos autorius – Virgilijus Mikuckis. Kūrybinė kalvių komanda - Arūnas Degė, Ričardas Grekavičius, Ramūnas Gudaitis, Andrius Janulis, Albinas Jukumas, Juozas Kavaliauskas, Saulius Kronis, Egidijus Latėnas, Virgilijus Mikuckis, Tomas Pacaitis, Česlovas Pečetauskas, Eitaras Pokvytis, Evaldas Rimkūnas, Vytautas Slavinskas, Antanas Sodaitis, Stanislovas Špukas, Darius Vilius, svečiai iš Latvijos Edgars Vronskis, Glebs Vronskis. Kalviškos kūrybos renginio pabaigoje buvo pristatyta ir plenero dalyvių kalvių tradicinių geležinių kryžių viršūnių paroda, skirta Tautodailės metams. Vertingi šiuolaikinės tautodailės kūriniai liko pastovioje Užvenčio kraštotyros muziejaus ekspozicijoje ir bus naudojami kilnojamoms parodoms, edukacijai.

Kūrybinio plenero Užventis’ART metu buvo sukurtos šamoto skulptūros, susijusios su kultūrine Ventos upės atminimi. Keramikai Vilius ir Irena Šliuželiai sukūrė skulptūrą ,,Venta iš Užvenčio“, Marite ir Aleksandrs Djačenkos (Latvija) sukūrė skulptūrą ,,Keltininkas“. Nulipdyti kūriniai iš šamotinio molio pradžioje natūraliai džiovinami, vėliau, patalpinti į aukšto degimo krosnį, lėtai keliant temperatūrą kaitinami iki 1080 laipsnių temperatūros. Taip išdegti objektai tampa atsparūs drėgmei ir šalčiui ir gali būti eksponuojami po atviru dangumi.

Kūrybinėje stovykloje Užventis’ART darbavosi ir 10 akvarelininkų iš Lietuvos ir Latvijos: Jurga Sidabrienė, Valerija Medelinskienė, Gitana Kaltanienė, Virginijus Sutkus, Genutė Sutkienė, Baiba Priedite, Justė Šaltė, Loreta Narušienė, Voldemaras Barakauskas, Oksana Vronska. Plenero kūrybinę eigą stebėjo ir vertino dailėtyrininkas, etnologas Vytautas Tumėnas. Plenero kūrinių pristatymo šventėje dalyvavo šalies medikų atstovas LR Sveikatos ministras Aurelijus Veryga, kuris padėkojo visiems Lietuvos žmonėms už sąmoningumą pandemijos akivaizdoje. Ta pačia proga už nuopelnus suvaldant virusinės pandemijos proveržį Lietuvoje, taip pat už aukštus pasiekimus profesinėje ir visuomeninėje veikloje bei aktyvų ir reikšmingą prisidėjimą prie gimtojo Užvenčio klestėjimo - Aurelijui Verygai buvo įteiktas fondo "Užvenčio pegasas" įsteigtas garbės ženklas "Pegasas".

2019


2019 m. liepos 8–12 d. Užventyje vyko X tarptautinis menininkų pleneras Užventis‘ART. Plenere kūrė 16 žymiausių Lietuvos kalvių-kryždirbių, 11 akvarelės meistrų, 4 keramikai bei 1 medžio skulptorius.

Užventyje šio plenero metu sukurta ir pašventinta 6 metrų aukščio Šv. Florijono skulptūra. Kolektyvinį darbą, kuris pa­sta­tytas mies­te­lio pa­kraš­ty­je, Pa­ven­čių ir J. Ja­no­nio gat­vių san­kir­to­je, kūrė 16 kal­vių: šiau­lie­čiai Arū­nas De­gė, An­ta­nas So­dai­tis ir Ra­mū­nas Gu­dai­tis, Ri­čar­das Gre­ka­vi­čius (Kau­nas), And­rius Ja­nu­lis (Uk­mer­gė), Juo­zas Ka­va­liaus­kas (Drus­ki­nin­kai), Sau­lius Kro­nis (Pa­ne­vė­žys), Egi­di­jus La­tė­nas (Vil­nius), Vir­gi­li­jus Mi­kuc­kis (Ma­žei­kiai) – kal­vių va­do­vas, To­mas Pa­cai­tis (Vei­sie­jai), Čes­lo­vas Pe­če­taus­kas (Viekš­niai), Eval­das Rim­kū­nas ir Vy­tau­tas Sla­vins­kas (Tel­šiai), Sta­nis­lo­vas Špu­kas (Rad­vi­liš­kis), Da­rius Vi­lius (Vil­ky­čiai), Ed­gars Vrons­kis ir Glebs Vrons­kis (Daug­pi­lis, Lat­vi­ja) ir iš Kel­mės ra­jo­no ki­lęs kau­nie­tis me­džio dro­žė­jas "Auk­si­nio vai­ni­ko" lau­rea­tas Adol­fas Te­re­sius.

Didelio formato šamoto skulptūros – Lietuvos keramikų iš Latvijos parsivežta – idėja pirmą kartą buvo įgyvendinta Lietuvoje. Plenero metu sukurtos dvi 2 metrų aukščio skulptūros – „Ven­tos le­li­ja“ ir „Sū­ku­rys. Ven­tos val­sas“ - buvo išdegtos lauko sąlygomis ir atidengtos žiūrovų akivaizdoje. Skulptūrų autoriai - šiau­lie­čiai Ire­na ir Vi­lius Šliu­že­liai bei lat­viai Ma­ri­te ir Alek­sandrs Dja­čen­ko.

Plenere akvareles šie­met liejo 11 menininkų: šiau­lie­čiai Vol­de­ma­ras Ba­ra­kaus­kas - ak­va­re­li­nin­kų va­do­vas, Gi­ta­na Kal­ta­nie­nė ir Eu­ge­ni­ja Kar­bo­čie­nė, Va­le­ri­ja Me­de­lins­kie­nė (Kau­nas), Ban­gu­tis Pra­puo­le­nis, Bai­ba Prie­di­te ir Ok­sa­na Vrons­ka (Lat­vi­ja), Jur­ga Si­dab­rie­nė (Vil­nius), Al­vy­das Staus­kas (Du­se­tos), Ge­nu­tė Sut­kie­nė ir Vir­gi­ni­jus Sut­kus (Drus­ki­nin­kai).

Taip pat plenere dalyvavo ir dailėtyrininkas, etnologas Vytautas Tumėnas (Vilnius, Lietuvos istorijos institutas)

2018


2018 m. liepos 08-12 dienomis Užventyje, Kelmės r., vyko IX meninės kalvystės ir akvarelės pleneras ,,Užventis‘ART 2018”. Užventyje plenerų metu iškylantys kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės pasižymi formų ir stilistinių priemonių įvairove. Tai savita amato, meno bei tikėjimo sintezė, apjungianti kalvystę, architektūrą, skulptūrą ir tapybą. Užvenčio kryždirbystės stovyklų kalvystės kūriniai išsiskiria ir grupine kūryba – pagal vieningą sumanymą į vieną kūrinį pamėgta apjungti visų kalvių, medžio drožėjų sukurtus elementus. Šių metų kalvių kūrinys skirtas Lietuvos šimtmečiui, Popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje atminti ir kalvių kalvio Vytauto Jaručio atminimui įamžinti – tai milžiniškas 7 m. aukščio medinis trijų kryžmų kryžius, dekoruotas įvairiais originaliais kalviškais saulės spinduliais ir įvijomis, taip pat paukščiais bei kryžiais.

Užvenčio kūrybinėje stovykloje dalyvavo žymiausi įvairių kartų Lietuvos kalviai: Virgilijus Mikuckis (Mažeikiai), Česlovas Pečetauskas (Viekšniai), Stanislovas Špukas (Radviliškis), Juozas Kavaliauskas (Druskininkai), Ričardas Grekavičius (Kaunas), Saulius Kronis (Panevėžys), Arūnas Degė, Ramūnas Gudaitis ir Antanas Sodaitis (Šiauliai), Evaldas Rimkūnas (Telšiai), Albinas Jukumas (Klaipėda), Eitaras Pokvytis (Plungė), Darius Vilius (Vilkyčiai) bei svečai iš Latvijos Edgars Vronskis su sūnumi Glebu (Daugpilis). Taip pat 12 akvarelininkų: Voldemaras Barakauskas (Šiauliai), Jolanta Abelė (Latvija), Eugenija Karbočienė (Šiauliai), Loreta Narušienė (Šiauliai), Bangutis Prapuolenis (Kaunas), Virginijus Sutkus (Druskininkai), Justė Šaltė (Šiauliai), Irena Šliuželienė (Šiauliai), Vilius Šliuželis (Šiauliai), Virginija Urbonavičienė (Klaipėda), Violeta Židonytė (Kaunas), Oksana Vronska (Latvija) ir medžio drožėjas Aurimas Šimkus (Kurtuvėnai). Taip pat plenere dalyvavo ir dailėtyrininkas, etnologas Vytautas Tumėnas (Vilnius, Lietuvos istorijos institutas), pasak jo - ,,Užventis‘ART“ - reikšmingiausia respublikinė tradicinė kasmetė sakralinės kalviškos kryždirbystės kūrybinė stovykla mūsų šalyje, drauge ir vienas reikšmingiausių meninės kalvystės renginių.

2017


Aštuntą kartą vykusiame tarptautiniame menininkų plenere Užventyje pagal kalvių kalvio Virgilijaus Mikuckio idėją sukurtas pagrindinis plenero kūrinys, skirtas Užvenčio jubiliejui.

Remiantis kryždirbystės tradicija - gyvąja grandimi, sujungiančia praeitį, dabartį ir ateitį, Užventyje, vienoje iš pagrindinių miesto gatvių sankryžų, pastatytas iškilus, analogo Lietuvoje neturintis ąžuolo kryžius su kalviškų saulučių karūna.

Be pagrindinio kolektyvinio kūrinio, seno dvaro parko erdves papuošė Lietuvos kalvių kalvio Vytauto Jaručio trijų kryžių kompozicija, skirta paminėti Šatrijos Raganos gimimo jubiliejų, medžio skulptoriaus Prano Dužinsko spalvinga žemaitiška koplytėlė su šv. Marijos skulptūrėle, akmens skulptoriaus Vido Cikanos darbas ir Kristinos Venslauskienės, Vitalijos Svirkauskienės, Aistės Rutkauskienės gervių skulptūros, kurios nutūps upės pakrantėje.

Akvarelininkai: Barakauskas Voldemaras, Kaltanienė Gitana, Karbočienė Eugenija, Medelinskienė Valerija, Narušienė Loreta, Prapolenis Bangutis, Sidabrienė Jurga, Stauskas Alvydas, Šaltė Justė, Šliuželienė Irena, Šliuželis Vilius, Vasiliauskas Arūnas, Vronska Oksana. Kalviai: Jarutis Vytautas, Degė Arūnas, Grekavičius Ričardas, Gudaitis Ramūnas, Jukumas Albinas, Kavaliauskas Juozas, Kronis Saulius, Latėnas Egidijus, Mikuckis Benediktas, Mikuckis Virgilijus, Pečetauskas Česlovas, Pokvytis Eitaras, Rimkūnas Evaldas, Slavinskas Vytautas, Sodaitis Antanas, Stankus Martynas, Stankus Mindaugas, Špukas Stanislovas, Vilius Darius, Vosylius Tomas, Vronskis Edgars, Vronskis Glebs. Medžio drožėjai: Dužinskas Pranas, Šimkus Aurimas. Akmentašiai: Cikana Vidas. Menotyrininkai: Tumėnas Vytautas. Dalyviai: Venslauskienė Kristina, Svirkauskienė Vitalija, Rutkauskienė Aistė.

2016


2016 metais plenere akvareles liejo ir geležį kalė 27 menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Šių metų plenero kalviškas darbas – molbertas – simbolizuoja Užventyje vykstančius kalvystės ir akvarelės plenerus, kartu gaivina istorinę atmintį, kad iš Užvenčio yra kilęs garsus akvarelės ir tapybos meistras, akvarelininkų grupės „Aqua 12“ įkūrėjas Eduardas Urbanavičius, kuriam šiais metais būtų sukakę 85 – eri. Be pagrindinio kolektyvinio kūrinio, dvaro parko erdves papuošė Lietuvos kalvių kalvio Vytauto Jaručio kalto metalo kompozicija, akmentašio Vido Cikanos darbas „Ventos legenda“.

2016 m. plenero dalyviai akvarelininkai – Voldemaras Barakauskas, Gitana Kaltanienė, Eugenija Karbočienė, Valerija Medelinskienė, Eugenijus Nalevaika, Loreta Naruševičienė, Baiba Preiditė, Saulė Urbanavičiūtė, Arūnas Vasiliauskas. Kalviai – Ričardas Grekavičius, Vytautas Jarutis, Albinas Jukumas, Juozas Kavaliauskas, Saulius Kronis, Egidijus Latėnas, Donatas Liekmanis, Benediktas Mikuckis, Virgilijus Mikuckis, Česlovas Pečetauskas, Evaldas Rimkūnas, Vytautas Slavinskas, Mindaugas Stankus, Stanislovas Špukas, Darius Vilius, Edgars Vronskis.

2015


Tęsiant kalvystės parko viziją šio plenero metu Užventį papuošė iš metalo kaltų angelų su trimitais kompozicija. (Idėjos autorius kalvių kalvis Virgilijus Mikuckis).

Šventajame rašte ­ trimituojantis Angelas – Paskutinio Teismo simbolis. Kaip parašyta Naujajame Testamente „Apreiškimas Jonui“ 8−to skyriaus, 2–oje dalyje: „Aš išvydau septynis angelus, stovinčius Dievo akivaizdoje, ir jiems buvo įteikti septyni trimitai.“ Jie stovi Dievo akivaizdoje ir jiems pavesta įvykdyti misiją. Jie savo trimitavimais atkreips žmonių dėmesį į Dievo teisingumą ir ragins gręžtis į tą, Kuris tarpininkauja danguje prie aukuro.“
Jei nebūtum skaitęs „Šventojo Rašto“ žiūrėdamas į Angelą su trimitu improvizuotum. Kokią žinią jis žmonėms trimituoja? Ką jis sako? Kur kviečia? Šiais metais minėjome Povilo Višinskio 140­ąsias gimimo metines. Jis mėgo kartoti: „mokykis ir mokyk, švieskis ir šviesk“. Tai Povilas Višinskis paskelbė šūkį: „Kilk ir kelk. Pats kovok be jokių abejonių, kelk kitus, atrišk tautiečiams rankas“. Žiūrint į trimituojantį angelą tikrai aišku viena: jis kažką sako žmogui... Galbūt kartoja Višinskio „Kilk ir kelk“?

2015 metai buvo paskelbti etnografinių regionų metais, kurių tikslas − įvairiapusiškai atskleisti savitą regiono kultūrą. Pasak idėjos autoriaus Virgilijaus Mikuckio, įdomu tai, kad metalinės vėtrungės, kuriose vaizduojamas angelas su trimitu, buvo daromos išskirtinai tik Žemaitijos kalvių. Tad Užvenčio dvaro erdvėje pastatytas trimituojančių angelų medis atskleidžia savitą Žemaitijos kultūrą. (Kalviai: Arūnas Degė, Ričardas Grekavičius, Ramūnas Gudaitis, Andrius Janulis, Albinas Jukumas, Juozas Kavaliauskas, Saulius Kronis, Egidijus Latėnas, Donatas Liekmanis, Virgilijus Mikuckis, Benediktas Mikuckis, Česlovas Pečetauskas, Eitaras Pokvytis, Evaldas Rimkūnas, Vytautas Slavinskas, Antanas Sodaitis, Martynas Stankus, Stanislovas Špukas bei Darius Vilius).

2014


2014−ųjų metų plenero idėja − sukurti bendrą kalvišką darbą, saulučių medį, ir jį pasodinti kaip kalvystės parko Užventyje pradžios simbolį. Saulučių medžio idėjos pradininkas Lietuvoje yra Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis. Užvenčio plenerui saulutės medžio idėją ir kompoziciją sukūrė Kalvių kalvis Virgilijus Mikuckis. Dvaro parke pastatytas 11 m aukščio metalinis medis, kurio 25 saulutes ir kryžius laiko ąžuoliniai krikštai. Pasak Irenos Seliukaitės, tai − paminklas kryždirbystei.

Įdomu tai, kad visos metalinės saulutės skirtingos, atspindi kiekvieno autoriaus individualų braižą. Prie šio darbo prisidėta ne tik plenero metu, nes viršūnėje esanti saulutė − nukalta vaikų rankomis 2014 metų jubiliejinėje Lietuvos dainų šventėje. (Kalviai: Vytautas Jarutis, Ričardas Grekavičius, Juozas Kavaliauskas, Saulius Kronis, Benediktas Mikuckis, Virgilijus Mikuckis, Česlovas Pečetauskas, Eitaras Pokvytis, Evaldas Rimkūnas, Vytautas Slavinskas, Stanislovas Špukas, Darius Vilius).

Be kertinio kalvystės parko darbo, Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis ant akmens prie Ventos pražydino metalines tulpes. Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčios šventoriuje atstatytas medinis kryžius. (Skulptorius Antanas Viskantas).

2013


Kiek žinoma iš istorinių šaltinių XVI a. pab.−XVII a. pradžioje, Užventį valdant didikams Vainoms, miestelyje buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1609 m. ji buvo atnaujinta ir tapo parapine. Šie metai laikomi oficialiais Užvenčio bažnyčios pastatymo metais.

1700 m. Šiaurės karo metu Užventis buvo sudegintas, liepsnose žuvo ir bažnyčia, kuri buvo atstatyta po 3 metų. Mūsų dabartinė šv. Marijos Magdalietės bažnyčia atstatyta kunigaikščio Pranciškaus Druckio−Liubeckio iniciatyva 1825 m., tuo pačiu metu pastatyta ir varpinė. Manoma, kad tuo pat metu bažnyčios šventoriuje buvo sukurta koplytėlė su „Sopulingosios“, „Šv.Roko“, „Šv. Barboros“ skulptūromis.

Minint Žemaitijos krikšto 600−ąjį jubiliejų, plenero metu, remiantis fotografija iš Nacionalinio taikomosios dailės muziejaus ir ikonografine medžiaga bažnyčios šventoriuje atkurta XIX a. čia stovėjusi koplytėlė.

2012


Pastatyti 2 stogastulpiai Junkilų ir Minupių kaimuose (skulptorius Aurimas Šimkus) bei 1 koplytstulpis Šv. Martynui (skulptorius Petras Pranckevičius) su nukaldintomis viršūnėmis (kalvis Vytautas Jarutis), remiantis krašto kryždirbystės tradicijomis. Skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus sukurta „Rūpintojėlio” skulptūra dabar pastatyta Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčios šventoriuje.

2011


Sukurti 6 stogastulpiai Užvenčio dvaro parke Lietuvos kalvių kalvio Vytauto Jaručio kalviškiems kryžiams eksponuoti (Skulptoriai: Edvardas Bielakopitovas, Aurimas Šimkus, Eduardas Titas). Nukaldintas metalinis saulės laikrodis, pastatytas prie Užvenčio kultūros centro (Kalvis Vladas Kuzinas). Užvenčio dvaro parke pastatyta medžio−metalo kompozicija „Angelas“ (Autorius kalvis Česlovas Pečetauskas).

2009


2009−aisiais, Užvenčio parko pakraštyje, šalia Ventos iškilo tradicinė žemaitiška koplytėlė su keturiomis šventųjų − Marijos, Julijos, Povilo ir Jono Nepomuko − skulptūrėlėmis, skirta sąsajų su Užvenčiu turėjusiems Lietuvos šviesuoliams: Julijai Žymantienei−Žemaitei, Marijai Pečkauskaitei−Šatrijos Raganai, Povilui Višinskiui ir Jonui Smilgevičiui. (Skulptoriai: Pranas Dužinskas, Saulius Lampickas, Adolfas Teresius, Eduardas Titas. Kalviai: Vytautas Jarutis, Virgilijus Mikuckis, Česlovas Pečetauskas, Stanislovas Špukas).

Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčios 400 metų jubiliejaus proga − radviliškiečio kalvio Stanislovo Špuko nukaldintas bei Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio palaimintas pagrindinis bokšto kryžius.

Lietuvos tūkstantmečio proga sukurtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Smilgevičiui, pastatytas Užvenčio dvaro parke prie kraštotyros muziejaus. (Akmentašiai − tėvas ir sūnus Vidas ir Aldas Cikanos).

Dalyviai

Informacija

PLENERAS

2009 m. Užventyje pradėti įgyvendinti kūrybiniai nacionalinio lygmens projektai, skirti prasmingai įamžinti sąsajų su Užvenčiu turėjusių Lietuvos šviesuolių: M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos, P. Višinskio, Žemaitės (Julijos Žymantienės) ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Smilgevičiaus atminimą. Remiantis reikšmingiausia etninės kultūros gyvąja tradicija - kryždirbyste, išsaugant Užvenčio krašto autentiškumą, kuriama kultūrinė erdvė, prisidedama prie kultūros ir meno plėtros, sklaidos ir prieinamumo, atvirumo bei atsinaujinimo. Formų įvairove pasižymintys kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės - tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai. Pleneruose dalyvauja žinomi Lietuvos meno kūrėjai, „Kalvių kalviai“, „Aukso vainiko“ laureatai.

Tarptautinis akvarelininkų pleneras pradėtas organizuoti 2009 m., siekiant suaktyvinti kultūrinį gyvenimą ir dailininkų kūryba įprasminti Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimą. Užventyje vykstantiems plenerams neatsitiktinai pasirinkti akvarelės technika kuriantys dailininkai. Ieškota sąsajų su dvarų kultūra, ypatingą dėmesį skyrusiai būtent akvarelei, taip pat tai, kad iš Užvenčio yra kilęs žinomas Lietuvos tapybos ir akvarelės meistras, Lietuvos akvarelininkų AQUA 12 grupės įkūrėjas ir vadovas Eduardas Urbanavičius (1931–2008). Plenero motto - vanduo. Nenuostabu, juk akvarelė – „hibridinis“ spalvos ir vandens reiškinys... todėl Venta, kuri pradeda tekėti už keletos kilometrų nuo miestelio, yra puikus fonas ir darbo priemonė gimti akvarelei, gyvai ir gyvybingai, kaip skaidrus sraunus upelis tekančiai per mūsų metus, per spalvingą ir kintantį gyvenimą, provokuojančiai kūrėjus, teikiančiai džiaugsmą žiūrovams, spinduliuojančiai nesenkančią kūrybos galią.

PROJEKTĄ REMIA

APIE MUS RAŠO

VIDEO

© Laida „Labas iš Kelmės''

Susisiekite

SUSISIEKITE SU MUMIS

Užvenčio Dvaro Malūnas
P. Višinskio g. 28, Užventis
Kelmės r. LT 86343
uzvenciomalunas@gmail.com
+37068214007